Visas pasaulis kalba apie klimato kaitos konferenciją Kopenhagoje, jos tikslas globalus: užkirsti kelią sausroms, audroms ir vandenynų vandens lygio kilimui – stichinėms nelaimėms, kurias lemia žmonijos veikla, kenkianti gamtai. Lietuvos miškininkai ir miško savininkai galimą klimato kaitos įtaką jaučia jau dabar.

Miškų ūkis pastaraisiais mėnesiais patiria didelių sunkumų, o pagrindiniai yra sunkiai pravažiuojami miško
keliai ir greitai kokybę prarandanti ką tik paruošta apvalioji mediena. Neramios dienos laukia visų bene 4%
žmonių, dirbančių miškų ūkio ir medienos apdirbimo sektoriuose, šeimose, kurios sukuria apie 20% šalies
eksporto pajėgumų.
Žiniasklaida mažai kreipia dėmesio į tai, kaip visuotinis klimato atšilimas jau dabar tiesiogiai daro įtaką
vos atsigaunančiai medienos rinkai Lietuvoje. Metų pradžioje medienos kainoms kritus daugiau nei 40%, antroje
metų pusėje kainos pradėjo po truputį kilti aukštyn (nuo 4% iki 9%). Taip atsitiko todėl, kad Europoje
pradeda augti medienos produktų paklausa statybų pramonėje, o ypač – celiuliozės pramonėje. Miškų savininkai
ir miškininkai tikėjosi, kad ateinantis žiemos sezonas, kuris yra pagrindinis darbo metas miškų ūkyje, dar
labiau išbudins medienos rinką iš letargo miego.
Šaltas žiemos sezonas suteikia progą miškų savininkams, nekenkiant aplink esančiai gamtos ekosistemai,
aprūpinti rinką reikalinga medienos žaliava. Tačiau šių metų rekordiškai šiltas ruduo ir žiemos pradžia kelia
didesnius reikalavimus miškų savininkams, medienos tiekėjams, nes jiems reikia dirbti neįšalusiame, pelkėtame
miške, o tai, jų teigimu, kartais darbų kainą gali pakelti net penktadaliu. Kitas dalykas, dėl kurio
susirūpinę miško savininkai ir miškininkai, – neįšalusi miško žemė yra gerokai jautresnė bet kokiam žmogaus
ar technikos darbui ir palieka padarinių, o juos šalinti taip pat kainuoja.
Tokia žiema, kokią matome dabar, gali tam tikram laikui įšaldyti ekonominius medienos pardavimo rinkos
rodiklius. Juk valstybei svarbu ne tik skatinti vidaus vartojimą, bet ir prekiauti su kitomis šalimis žaliava
ar jos gaminiais, kurie pagaminti iš vietinių miškų. Tik visapusiškai sveikas ir pajėgus konkuruoti
ekonominis miškų ūkis ir medienos pramonės mechanizmas gali padėti Lietuvai atsigauti kriziniu laikotarpiu.
Miškų ūkis yra vienas pirmųjų pramonės sektorių, kuris jau dabar jaučia klimato kaitos pasekmes Lietuvoje,
tačiau artimoje ateityje tai gali pajausti daugelis vietinės pramonės sričių, pavyzdžiui, statybų sektorius.
Galima pajuokauti, kad miškų savininkai dabar meldžia šaltos žiemos, kad ji suteiktų galimybę pagaliau
prikelti medienos rinką arba bent jau stabilizuotų jos svyravimus ir išsaugotų dabartines medienos kainas.
Globalus klimato atšilimas jau pasiekė mus, mūsų gamtą ir jau paveikė mūsų ekonomiką.
Mes, miškų savininkai, taip pat raginame didžiųjų valstybių lyderius Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje
tapti kovos su klimato kaita tikraisiais šalininkais, kovoti su vis didėjančiu išmetamų teršalų kiekiu, o
ne tuščiai deklaruoti tai, ką nori girdėti dauguma žmonių.

Gintautas Kovalčikas
Privačių miškų savininkų asociacijos tarybos pirmininkas

Šaltinis - Verslo Žinios