Šių metų spalio 22-23 dienomis Vilniuje įvyko vienas iš Europos miškų savaitės renginių - tarptautinė mokslinė konferencija Klimato kaita ir miško ekosistemos. Europos miškų savaitės tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į miškų sektoriaus svarbą ir jo indėlį plėtojant Europos ekonomiką, įtraukti ir kitus sektorius sprendžiant miškų ūkio problemas, pabrėžti miškų svarbą švelninant neigiamus klimato pokyčius, saugant biologinę įvairovę, tiekiant medieną ir kitus atsinaujinančius išteklius, apsaugant gėlo vandens išteklius ir aplinką.

Lietuvoje miškų ūkis vystomas pagal darnaus miškininkavimo principus, didelį dėmesį skiriant miškų ploto didinimui ir priežiūrai, įvertinant jų svarbą globaliniame anglies cikle ir biologinės įvairovės išsaugojime. Tačiau miškai ne tik stipriai įtakoja klimato kaitos padarinių mažinimą, bet tuo pačiu ir patys patiria neigiamą poveikį: didėja gaisrų ir uraganinių vėjų daromi nuostoliai, mažėja miškų atsparumas ligoms ir kenkėjams.

Tarptautinę mokslinę konferenciją Klimato kaita ir miškų ekosistemos organizavo Aplinkos ministerija, Lietuvos miškų institutas bei Lietuvos mokslų akademija. Konferencija vyko sostinės viešbutyje Holiday Inn Vilnius (Šeimyniškių g. 1). Pagrindinis konferencijos tikslas buvo skleisti informaciją ir atliktų mokslinių tyrimų išvadas apie klimato kaitos poveikį miškų ekosistemoms Šiaurės Rytų Europos šalyse.

Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 60 mokslininkų iš 8 Europos valstybių (Italija, Čekija, Estija, Latvija, Rusija, Baltarusija, Ukraina, Lietuva). Konferencijos metu gausiai pristatytuose žodiniuose bei stendiniuose pranešimuose atsispindėjo platus klimato kaitos įtakos miškų ekosistemoms tyrimų spektras. Dalyviai diskutavo klimato kaitos ypatumų, remiantis meteorologiniais duomenimis, meteorologinių veiksnių ir ekstremalių klimato sąlygų (sausrų, šiltų žiemų ir pan.) įtakos miškų ekosistemoms, biologinei įvairovei, miško ekosistemų tvarumo bei kitais klausimais.

Antrąją konferencijos dieną dalyviai ekskursijos metu susipažino su Lietuvos miškų instituto Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija, apžiūrėjo intensyvaus miško ekosistemų monitoringo (II lygio) bei dirbtinės sausros eksperimento barelius, taip pat aplankė Dubravos eksperimentinės – mokomosios miškų urėdijos rezervatinę apyrubę, karpotojo beržo (Betula pendula Roth) ir paprastosios eglės (Picea abies (L.) H.Karst.) sėklines plantacijas.

Šaltinis - Lietuvos Miškų Institutas