• KATALOGAS
  • Susiekite Woody.lt portalo administratoriumi
  • Woody.lt
  • KATALOGAS
  • SKELBIMAI
  • NAUJIENOS
  • ĮMONĖS
  • PASLAUGOS
  • ENCIKLOPEDIJA
    • Lietuviškai
  • Lietuviškai
    • In English
  • In English
  • Pamirštas slaptažodis
    <<<
    Kaunas pertvarko katilines

    Lietuva turi labai senas biokuro naudojimo tradicijas ne tik kaimuose, bet ir miestuose krosnys būdavo kūrenamos žagarais, medžio žievėmis, eglių šakomis, skiedromis, pjuvenomis, pušų ir eglių kankorėžiais. Šiandien, pritaikant mokslą ir naujausias technologijas, tradicijos atgaivinamos panaudojant biokurą. Antrasis šalies miestas siekia visas nuosavas katilines pertvarkyti, kad galėtų kūrenti šiuo ekologišku kuru.

    Iš biokuro  - tik dešimtadalį

    Šiuo metu Kaune veikia trys tokios katilinės. Miestas mažiau teršiamas degimo metu susidarančiomis medžiagomis, be to, 3–4 ct už 1 kWh sumažėjo galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina.

    Skaičiuojama, jog maksimalus Kauno miesto šilumos poreikis siekia maždaug 400 megavatų (MW), o biokuro dalis šiandien siekia 42 MW. Tikimasi, jog kitais metais šis skaičius išaugs iki 180 MW.

    Kaune – trys ekologiškos katilinės

    „Gera pradžia – pusė darbo. „Kauno energijai“ priklausanti „Šilko“ katilinė jau pritaikyta kūrenti biokuru. Vykdome dar du projektus: „Inkaro“ ir Petrašiūnų katilinėse. Kauno miesto taryba yra patvirtinusi „Kauno energijos“ investicijų planą iki 2015 m. Kadangi sulaukėme Europos Sąjungos paramos, pritarėme, kad „Kauno energija“ skolintųsi, todėl minėtus du projektus turėtume užbaigti iki 2015 m. Tikimės, kad jau kitą šildymo sezoną šilumos kaina bus mažesnė“, – sako Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

    Pozityviausia, pasak miesto vadovo, yra tai, kad „Kauno energija“ pradėjo investuoti į nuosavus šilumos gamybos šaltinius, tai verčia monopolininkus mažinti šilumos kainą, nes jie turi derintis prie „Kauno energijos“. Vasarą konkurencija bus ypač didelė, nes vandeniui pašildyti pakaks „Kauno energijos“ pajėgumo.

    „Kitą šildymo sezoną miestas jau ketina pasigaminti trečdalį nuosavos šilumos, tai irgi padės sukurti daugiau alternatyvų, padidinti konkurenciją ir sumažinti kainą. Tiek dvi privačios biokuru kūrenamos katilinės, tiek dujomis kūrenama Kauno termofikacinė elektrinė ne šildymo sezonu praktiškai neturės ką veikti“, konstatuoja miesto meras.

    Pirmosios kregždės – privačiose rankose

    2012 m. bendrovė „Kauno energija“ pasirašė šilumos pirkimo–pardavimo sutartis su dviem nepriklausomais šilumos gamintojais – bendrovėmis „GECO investicijos“ ir „Lorizon energy“. „GECO“ Kauno biokuro katilinės statybos truko lygiai pusę metų – nuo 2012 m. balandžio iki spalio, kai katilinė pradėjo veikti visu pajėgumu ir gaminti šilumą miesto gyventojams. Tai pirmoji nepriklausoma miesto katilinė, kuri šilumą gamina iš atsinaujinančių energijos išteklių.

    Katilinės galingumas siekia 20 MW, joje sumontuoti du 8 MW nominaliosios galios biokuru kūrenami vandens šildymo katilai. Katilinės įranga pritaikyta kūrenti dvi biokuro rūšis – geresnės kokybės arba su daugiau priemaišų, turi platų reguliavimo diapazoną. Taip pat joje sumontuota inovatyvi technologija – 4 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, kuris leidžia itin efektyviai panaudoti šilumą iš išeinančių dūmų ir juos išvalo.

    „GECO investicijos“ į projektą investavo apie 20 mln., o „Lorizon energy“ – apie 12 mln. litų. Pastaroji bendrovė pastatė 10 MW galios biokuro katilinę, kuri tiekia apie 5 proc. miesto suvartojamos integruoto tinklo šilumos. Vykdant plyno lauko investiciją iškilo katilinės pastatas, sublokuotas iš trijų korpusų: katilinės, biokuro sandėlio ir administracinių patalpų. Biokuro katilinės patalpose sumontuotas danų įmonės „Justsen Energiteknik A/S“ visiškai automatizuotas ir efektyvus 10 MW nominaliosios galios vandens šildymo katilas, kurio pakura turi vandeniu aušinamą ardyną ir korpusą. Todėl šiame katile galima deginti įvairių tipų ir drėgnio biomasę (smulkintą medieną: skiedras, pjuvenas bei šiaudų granules).

    „Šilko“ katilinėje „įdarbinti“ ir dūmai

    Praėjusiais AB „Kauno energija“ priklausančioje „Šilko“ katilinėje paleistas biokuru kūrenti pritaikytas vandens šildymo katilas. Jį rekonstruojant, įrengta visiškai automatizuota 10,5 MW galios biokuro pakura su judamaisiais ardynais ir hidraulinėmis sistemomis jiems judinti, kuro aikštelė su automobilinėmis svarstyklėmis, kuro transportavimo ir padavimo į pakurą įrenginiai, rekonstruotas ir naujai įrangai pritaikytas pats katilas.

    Taip pat sumontuotas 0,4 MW galios sauso tipo paviršinis ekonomaizeris, dūmų šilumą panaudojantis grįžtamajam termofikaciniam vandeniui šildyti, sumontuoti automatizuoti transporteriai pelenams pašalinti, dūmų valymo, katilų valdymo bei kita įranga. Bendra rekonstruoto katilo galia su kondensaciniu ekonomaizeriu sudaro 10 MW.

    Katile pagaminta šiluma tiekiama į Kauno integruotą šilumos tiekimo tinklą ištisus metus. „Šilko“ katilinės rekonstrukcija kainavo 5,2 mln. litų.

    Kauno miesto savivaldybės meras A. Kupčinskas sako, jog 40 MW galios jėgainių nepakanka, kad situacija iš esmės pasikeistų. Didesnes viltis jis sieja su pasirašytu „Lietuvos energijos“ ir „Kauno energijos“ memorandumu dėl ketinimo plėtoti Petrašiūnų kogeneracinės jėgainės statybos projektą. Šiuo metu laukiama žingsnių iš Vyriausybės. „Kadangi panaikinti žaliosios energijos aukcionai, investuoti gana dideles lėšas stipriai rizikinga, nes investicijos „lenda“ į kainos tarifą. Kuo daugiau investuosi, tuo tarifas didės“, – sako Kauno meras.

    Planuojama, jog „Kauno energija“ jėgainės statybai leis panaudoti esamus pastatus, o „Lietuvos energija“ nuosavomis arba skolintomis lėšomis finansuos projekto įgyvendinimą. Elektrinės atnaujinimo investicijos sieks apie 130 mln. litų, o modernizuota jėgainės galingumas bus 60 MW šilumos ir 16 MW elektros.

    „Modernizavus Petrašiūnų elektrinę, ji galės užtikrinti apie 30 proc. viso metinio Kauno šilumos poreikio. Planuojama, kad 2015 m. šildymo sezonu nauja elektrinė jau gamins šilumą ir elektrą, o šilumos kaina vartotojams sumažės 45 centais“, – teigia A. Kupčinskas.

    Pasak miesto vadovo, nors teisinė bazė trukdo pritraukti investicijų, daromi žingsniai, kurie šį ir kitą sezoną leis sumažinti šilumos kainą. „Aukščiausias pikas, kai šiluma kainavo 29 centus už kilovatvalandę, jau praeityje. Norėtųsi, kad šilumos kainos tarifo tvirtinimas, kaip buvo prieš gerą dešimtmetį, grįžtų į Kauno miesto savivaldybės tarybos rankas, nes dabar matome, kad Kainų komisija ne visuomet nustato tikslias kainas“, – pabrėžia jis.

    AB „Kauno energija“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka sako, kad iki 2015 m. gegužės Petrašiūnų elektrinėje ketinama įrengti du biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus po 12 MW su bendru 6MW galios kondensaciniu energijos taupikliu, vieną 10 M biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą su 3 MW galios kondensaciniu energijos taupikliu. Turėtų pradėti veikti ir du po 8 MW galios biokuru kūrenami vandens šildymo katilai su 4 MW kondensaciniu energijos taupikliu „Inkaro“ katilinėje bei 8 MW galios biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas su 4 MW kondensaciniu energijos taupikliiu „Šilko“ katilinėje.

    Šaltinis: žurnalas "Miškai"

    Įdėti komentarą
    Jūsų vardas * :

      
    El. paštas * :

      
    Komentaro tekstas * :  



    Komentaruose draudžiama rašyti keiksmažodžius, nešvankius žodžius bei įžeidinėti tautines mažumas.
    Saugos kodas *



    * - Būtina užpildyti.
     
     
    • Top skelbimaiTop skelbimai
     
  • Briketai...
  •  
  • Pirties dailylentės...
  •  
  • 21-09-8056/1 kraštų užklija...
  •  
  • 21-60-120 dvipusės formatinio...
  •  
  • Medžio pjuvenų granulės kla...
  •  
  • 20-32-509 gaminių rūšiavimo...
  •  
  • Pjuvenų granulės...
  •  
  • Medinės grindys grindlentės...
  •  
  • Pirties dailylentės...
  •  
  • Medienos pjuvenų granulės...
      NaujienosNaujienos
  • Paroda "Individuali statyba 2015" K...
  • Paroda "Individuali statyba 2015" Klaipėdoje
  • Naujos formatinio pjovimo staklės...
  • Naujos formatinio pjovimo staklės WOODLAND MACHINERY
  • PASAULINĖ MIŠKŲ ŪKIO IR MEDIENO...
  • PASAULINĖ MIŠKŲ ŪKIO IR MEDIENOS PRAMONĖS PARODA
  • „Baltijos miškai 2015“ – tec...
  • „Baltijos miškai 2015“ – technologinės naujovės
  • Kaunas pertvarko katilines...
  • Kaunas pertvarko katilines
      Reklama
    Baltijos miškai ir mediena
      Google reklama Google reklama
    Google reklama,