Tarptautinio valiutos fondo atsargos galėtų būtų pervedamos į "žaliąjį fondą", iš kurio būtų investuojama į miškų atsodinimą ar žemės ūkio projektus, skirtus mažinti anglies dvideginio išmetimą, 190 šalių atstovų susitikime Kopenhagoje pareiškė p. Sorosas.

Vengrų kilmės milijardierius jau yra investavęs apie 1 mlrd. USD į švarios energijos technologijas. Jis sako, kad planetą nuo perkaitimo reikia apsaugoti ieškant naujų idėjų, kaip finansuoti taršos mažinimo pokyčius.

 

79-erių p. Sorosas interviu pabrėžė, kad klimato kaita yra tikrai egzistencinė pasaulio problema. "Kalbėjo su labai daug finansininkų ir jie sako, kad tai yra įgyvendinama".

Beveik dvejus metus užtrukusios vyriausybių derybos kol kas nepasibaigė nauja klimato sutartimi, iki gali neaiškus ir vargingesnių valstybių finansavimas, padedant joms prisitaikyti prie naujų ilgalaikių klimato pokyčių.

 

Tačiau JAV ir kitos išsivysčiusios ekonomikos pagalbai nori skirti 10 mlrd. USD, dešimtadalį to, ką siūlo p. Sorosas. Čia reikėtų priminti, kad nuo 2007 m. pasaulio vyriausybės finansų sistemai gelbėti išleido per 750 mlrd. USD.

Pono Soroso pasiūlymai Kopenhagoje šiandien susilaukė didžiulio besivystančių šalių grupės palaikymo.

"Čia ir dabar, TVF turi daugiau kaip 200 mlrd. USD vertės specialiųjų skolinimosi teisių, kurios nėra naudojamos", - pažymėjo Lumumba di-Apingas iš Sudano, kuris taip pat atstovauja 130 besivystančias šalis ir Kiniją. Pasak jo, šie pinigai turėtų būti prieinami sprendžiant klimato kaitos problemas.

Kinija ir kitos besivystančios šalys norėtų, kad turtingesnės šalys skirtų apie 1% pasaulio BVP dydžio sumą padėti joms prisitaikyti prie naujų klimato reikalavimų.

Šaltinis: www.vz.lt