• KATALOGAS
  • Susiekite Woody.lt portalo administratoriumi
  • Woody.lt
  • KATALOGAS
  • SKELBIMAI
  • NAUJIENOS
  • ĮMONĖS
  • PASLAUGOS
  • ENCIKLOPEDIJA
  • Pamirštas slaptažodis
    <<<

     

    Šakotumas

     

    Dažniausiai pasitaikančia yda šaka yra vadinama kamieno medienoje pasilikusi apmirusios arba nupjautos medžio šakos dalis ( kai kur vadinama stavariu ).Medžiui augant,apatinės šakos nudžiūsta ir nukrinta.Kai šaka yra gyva,kamieno medienos kasmetinio prieaugio sluoksniai pereina į šakos sluoksnius,apsupdami jos šerdį,kuri jungiasi su kamieno šerdimi.Kai nudžiūvusi šaka nulūžta prie pat stiebo,ta vieta apauga medienos sluoksniais,ant stiebo kurį laiką lieka tik nuritusios šakos žymė – kauburėlis,kuris vėliau visai išnyksta.Jei nudžiūvusi šaka ilgai nenulūžta arba nulūžta ne prie pat stiebo,tai jos likusi dalis apauga naujais medienos sluoksniais,tačiau jie nesuauga su nudžiūvusios šakos mediena.

    Pagal šakų laipsnį ir jų dydį medžio stiebą galima suskirstyti į triszonas: apatinę be šakų zoną ( kurioje netoli šerdies yra tik smulkių,giliai apaugusių šakučių,medžio paviršiuje visai nematomų ),sausų šakų vidurinę zoną (joje yra stambesnių,bet taip pat jau apaugusių šakų,kurių pėdsakai ( apaugos ) kartais dar matomi kamieno paviršiuje, o arčiau vainiko yra dar tik apauginėjančių šakų,kurių likučiai dar išlenda į išorę ) ir gyvųjų šakų  - vainiko zoną (šios zonos šakos kamiene palieka stambiausius pėdsakus ).

    Šakos,kaip ydos,klasifikuojamos pagal šiuos šešis požymius:

    1)  pagal augimą ( stiebuose ) – atvirosios ( išeinančios į stiebo šoną ) ir apaugusiosios;

    2)  padal šakos pjūvio formą  ( pjautinėje medienoje ir lukšte ) – į apvaliąsias ( statmenai perpjautas,kurių didžiausiojo ir mažiausiojo skersmenų santykis ne didesnis kaip 1,5 ir 4 ) ir pailgąsias ( kurių didžiojo ir        mažojo skersmens santykis yra didesnis už 4 );

    3)  pagal padėtį pjautiniame sortimente – į šonines ( išeinančias įlentos plačiąją pusę – šoną ),kraštines ( išeinančias į lentos siaurąjį kraštą ) ir galines.

    Šakos,einančios per visą sortimento ( lentos,tąšo ) šoną arba kraštą ir išeinančios į abi briaunas,vadinamos siūlinėmis.Lentos šone esančios šakos,jei jų dalis išeina į lentos briauną,kartais yra vadinamos sudėtiniu vardu,pvz.,pailgoji briauninė,plaštakinė briauninė ir pan;

    4) pagal tarpusavio išsidėstymą pjautiniame sortimente – į pavienes,grupines ( viename kamieno aukštyje arba iš vieno lizdo išaugusi ir į vieną sortimentą patekusi šakų grupė ) ir plaštakines ( dvi šerdies atžvilgiu simetriškai išsidėsčiusios,susieinančios šakos; jos abi gali būti pailgos arba viena iš jų pailga,o kita – ovalinė,kartais,tarp jų gali būti pailgos arba viena iš jų pailga,o kita – ovalinė,kartais tarp jų gali būti ir trečia šaka – apvali arba ovalinė);

    5)   pagal suagimą su šaka supančia mediena,t.y pagal tai,koks šakos perimetro ilgis yra suaugęs su aplinkine mediena – į suaugusias ( kai yra suaugę ne mažiau kaip ¾ perimetro ilgio ), nesusaugusias ( mažiau kaip ¼ perimetro,iš dalies suaugusias ( nuo ¼ iki ¾ perimetro ilgio) ir iškrintančias ( visai nesuaugusias );

    6) pagal medienos būklę ( stiebuose ir pjautiniuoje sortimentuose ) – į sveikąsias ( šviesiosios sveikos,tamsiosios sveikos – ankščiau buvo vadinamos raginėmis ) ir pūvančiąsias ( puvinio paveiktos šakos ).

     

    1996 metų standarte vietoje vienos ,, pūvančių‘‘ šakų sąvokos buvo vartojamos 3 sąvokos: pūvančios ( minkštasisi puvinys yra apėmęs mažiau kaip 1/3 šakos ploto ),supuvusios ( minkštasis puvinys apėmęs daugiau,kaip 1/3 šakos ploto ) ir tabakinės ( šakos visa mediena yra pavirtusi ruda arba marga mase,lengvai susitrinančia į miltelius ).

    Apvaliųjų sortimentų tabakinės šakas kartais būna sunku atskirti nuo pūvančių arba supuvusių.Tokiu atveju bandima zondu.Jei puvimo zona eina gilaiu kaip 3 cm,šaka laikoma tabakine.

    Apvalių sortimentų šakos apibūdinamos jų mažiausiu skersmeniu ( delatesnės matavimo taisyklės pateiktos standartuose ).

    Šakų kiekis,jų dydis ir padėtis priklauso nuo medžio rūšies,jo augimo sąlygų ir vietos stiebe.

    Grupinė ( menturinė ) šakų forma yra būdinga spygliuočiams ( daugiausia pušiai ir iš dalies maumedžiui.Eglės ir kėnio šakų menturiškumą,šiek tiek pažeidžia plonos tarpmenturinės šakos,kurios gana ilgai būna gyvos,o po apmirimo lėtai suyra.Dėl to eglės ir kėnio medienoje atsiranda daug nesuaugusių šakų.

    Šakų menturiškumas gana pastebimai pasireiškia ir jaunose drebulėse bei uosiuose ( taip pat ir šių suaugusių medžių viršūnėse).

    Eglės medienoje šakų būna daugiau nedu pušies.Medžiai,augantys tankmėse,apatinių šakų netenka ankščiau negu laisvai augantys medžiai.Tolstant nuo žievės šerdies kryptimi,šakos smulkėja,nesuaugusios šakos pereina į suaugusias,mažėja pūvančių ir supuvusių šakų.

     

    Parengta pagal, Č.Jakimavičiaus ,,Medienotyra''

     

     

     
     
    • Top skelbimaiTop skelbimai
     
  • 21-18-8050 kombinuotos obliavi...
  •  
  • Pjuvenų granulės...
  •  
  • 20-16-523 keturpusio obliavimo...
  •  
  • 21-17-305 kaltų rinkinys holz...
  •  
  • Terasinės lentos iš pušies...
  •  
  • Vidaus dailylentės...
  •  
  • 21-26-089 skydų klijavimo lin...
  •  
  • Vidaus dailylentės...
  •  
  • 20-12-543 juostinis siaurapjū...
  •  
  • 20-33-537 dulkių nutraukimo...
      NaujienosNaujienos
  • Paroda "Individuali statyba 2015" K...
  • Paroda "Individuali statyba 2015" Klaipėdoje
  • Naujos formatinio pjovimo staklės...
  • Naujos formatinio pjovimo staklės WOODLAND MACHINERY
  • PASAULINĖ MIŠKŲ ŪKIO IR MEDIENO...
  • PASAULINĖ MIŠKŲ ŪKIO IR MEDIENOS PRAMONĖS PARODA
  • „Baltijos miškai 2015“ – tec...
  • „Baltijos miškai 2015“ – technologinės naujovės
  • Kaunas pertvarko katilines...
  • Kaunas pertvarko katilines
      Reklama
    Baltijos miškai ir mediena
      Google reklama Google reklama
    Google reklama,