Sakatakiai

Būdingas daugumos spygliuočių struktūrinis elementas yra sakų kanalai-sakatakiai.

Skersiniame pjūvyje rievių vėlyvojoje dalyje jie matomi balkšvų taškelių pavidalu.Sakatakių yra pušies,kedro,eglės ir maumedžio medienoje,bet nėra kadagio ir kėnio medienoje.Šių medžių derva pasigamina viena nuo kitos atskirose ląstelėse.

Paga kryptį sakatakiai skirstomi į vertikaliuosius ir horizontaliuosius.Horizontalieji eina šerdies spinduliuose ir yra sujungti su vertikaliaisiais.Vertikaliųjų sakatakių didžioji dauguma (apie 2/3 viso skaičiaus) yra sukaupta vėlyvojoje medienoje.

Išilginiuose pjūviuose vertikalieji sakatakiai atrodo kaip įvairaus ilgio vagelės.Sakatakių skermuo apytikriai lygus 0,1 mm (kedro – 0,14 mm,pušies -0,1 mm,eglės -0,09mm,maumedžio -0,08mm).Vertikaliųjų sakatakių ilgis svyruoja nuo 10 iki 80 cm.

Daugiausia sakatakių turi pušis,kedras,maumedis ir eglė.Sakatakiai užima nuo 0,8 (pušis) iki 0,2% (maumedis ir eglė) viso medienos tūrio.

Dėl tokio mažo tūrio sakatakiai medienos mechaninėms sąvybėms įtakos negali turėti,tačiau juose esantys sakai padidina medienos atsparumą puvimui bei kaitrumą ir sumažina vandens įsigėrimą.

Sakų slėgis gali siekti 2 Mpa.Pažeidus medžio kamieną,pro atsivėrusį skakatakį sakai veržiasi lauk ir stengiasi ,,užgydyti‘‘žaizdą.Sakai išteka ne tik iš atvirų,bet ir iš toliau esančių sakatakių (dėl ryšio tarp vertikaliųjų ir horizontaliųjų sakatakių).

Parengta pagal, Č.Jakimavičiaus ,,Medienotyra''