Medienos kietumas
Medienos kietumas yra labai svarbus rodiklis,kai ji pjaunama arba jos paviršius eksplotacijos metu trinamas (grindys,mediniai laiptai).Kietumas nustatomas arba Brinelio( J.A.Brinell -švedų inžinierius 1900m.),arba G.Janko metodais.Janko metodas labiau taikomas Rytų Europos šalyse,Rusijoje,Skandinavijoje,Lietuvoje).Abu metodai paremti į medienos paviršių įspaudžiamo plieninio rutuliuko palikto anspaudo(duobelės) palyginimu su įspaudimo jėga.Abiem atvejais nustatomas ne slėgis ir ne įtempiai,o tam tikras sąlyginis rodiklis –jėgos dydis,tekantis atspaudo projektacijos vienam ploto vienetui.Janko ir Brinelio būdais gautų rodiklių tarpusavyje palyginti negalima,nors jų dimensijos vienodos.
Medienos kietumas pagal (N/mm²) Janką;
|
Medienos
rūšis
|
|
Paviršius
|
|
|
Kietumas pagal
|
|
Galinis
|
spindulinis
|
Tangentinis
|
Brinelį
|
|
|
|
|
Drėgnis %
|
|
|
Drėgnis 12%
|
|
|
12
|
30
|
12
|
30
|
12
|
30
|
galinis
|
skersai pluošto
|
|
Maumedis
|
42,6
|
20,1
|
28,4
|
13,2
|
28,4
|
13,7
|
53
|
19
|
|
Pušis
|
28
|
13,2
|
23,5
|
10,8
|
24,5
|
11,3
|
40
|
19
|
|
Eglė
|
25,5
|
11,8
|
17,7
|
8,3
|
17,7
|
8,3
|
32
|
12
|
|
Vikmedis
|
95,2
|
56,4
|
58,9
|
39,7
|
76,5
|
45,6
|
78,2
|
33,5
|
|
Skroblas
|
88,8
|
53
|
75,5
|
44,6
|
77
|
46,1
|
|
|
|
Uosis
|
78,5
|
47,1
|
57,9
|
34,3
|
65,7
|
38,7
|
65
|
|
|
Kriaušė
|
77,5
|
46,1
|
58,4
|
34,3
|
59,3
|
35,3
|
|
|
|
Klevas
|
74,6
|
44,1
|
54,5
|
32,4
|
57,9
|
34,3
|
|
|
|
Ąžuolas
|
66,2
|
39,2
|
54,9
|
32,9
|
48,1
|
28,4
|
66
|
34
|
|
Bukas
|
59,8
|
35,8
|
42,7
|
25,9
|
43,7
|
26
|
72
|
34
|
|
Vikšna
|
54,9
|
32,9
|
41,7
|
24,5
|
41,7
|
24,5
|
|
|
|
Beržas
|
45,6
|
27
|
36,3
|
21,6
|
32,4
|
19,1
|
|
|
|
Juodalksnis
|
39,2
|
23,5
|
27
|
15,7
|
27,5
|
16,7
|
|
|
|
Drebule,tuopa
|
26
|
15,2
|
18,1
|
11,3
|
|
|
|
|
|
Liepa
|
25,5
|
15,2
|
16,7
|
9,8
|
17,7
|
10,3
|
|
|
Medienos kietumas labai priklauso nuo jos drėgnumo:medienos drėgniui nuo 20% padidėjus iki 30%,jos kietumas sumažėja 1,3...1,7 karto .Skiriamas medienos galinis,tangentinis ir spindulinis kietumas. Skirtumo tarp tangentinio ir spindulinio beveik nėra.
Padal kietumą medžių medžių rūšys įvairiose šalyse ir įvairių autorių klasifikuojamos nevienodai (pvz.,Vokietijoje buvo 6 klasės:kaulo kietumo,labai kietos,kietos,vidutinio kietumo,minkštos,labai minkštos.Dabar pas mus nusistovėjo grupavimas į 3 klases:labai kietos 80,0 N/mm² (vikmedis,skroblas,bukmedis),kietos -40,0-80,0 N/mm² ir mikštos –mažiau,kaip 40,0 N/mm²(pušis,kėnis,kedras,juodalksnis,drebulė,tuopa,liepa).
Beržas,jei jo mediena yra nedžiovinta,priskiriamas minkštiesiems lapuočiams,jei išdžiovinta – kietiesiems lapuočiams.Smūginio kietumo metodas taikomas norint iš didelio skaičiaus bandinių (paruoštų,pvz.,medienos atsparumo gniuždymo priklausomybei nuo džiovinimo sąlygų tirti) išrinkti tam tikrą vienodžiausios struktūros bandinių.Mikrokietumas,tai labai smulkių medienos elementų (šerdies,spindulių,ankstyvosios medienos,vėlyvosios medienos ir pan.)kietumui tirti,čia netinka nei Brinelio,nei Janko metodai.Mikrokietumui naudojamas V.Sanjevo (Maskvos miško ūkio technikos institutas) identorius.
Medienos elementų spindulinio paviršiaus mikrokietiškumas;
|
Medienos rūšis ir
tiriamasis elementas
|
Mikrokietumas
N/mm²
|
Medienos rūšis ir
tiriamasis elementas
|
Medienos rūšis ir
tiriamasis elementas
|
|
Maumedis
|
|
Ąžuolas
|
|
|
ankstyvoji mediena
vėlyvoji mediena
|
20,1
134,2
|
ankstyvoji mediena
vėlyvoji mediena
|
52,4
92,7
|
|
Pušis
|
|
Bukas
|
|
|
ankstyvoji mediena
vėlyvoji mediena
Eglė
ankstyvoji mediena
vėlyvoji mediena
|
20,6
105,4
|
ankstyvoji mediena
vėlyvoji mediena
|
57
84,2
|
|
|
Riešutmedis
|
|
|
18
111
|
ankstyvoji mediena
vėlyvoji mediena
|
57
84,1
|
Parengta pagal, Č.Jakimavičiaus ,,Medienotyra'' |
Prisijungimas 
Top skelbimai 
Naujienos
Reklama
Google reklama 
