Hirdoskopinė ir laisvoji jungtis

Visą medienoje esančią drėgmę galima suskirstyti į higroskopinę ( surištąją ) drėgmę ir laisvąją (kapiliarinę) drėgmę.Medienai džiūstant pirmiausia išgaruoja laisvoji drėgmė.Kai jos nebelieka, pradeda garuoti surištoji.Tokia medienos būsena yra vadinama pluošto soties riba.Medienos pluošto drėgnis – gyvo augančio medžių sienelių drėgnumas.Kapiriarinės kondensacinės drėgmės kiekis priklauso nuo medienos tankio,ląstelių sienelių svorio, jose esančių mikrokapiliarų ir uždarų ertmių kiekio ir gali svyruoti nuo 4,8%  iki 17,2% pagal vienų autorių duomenis arba nuo 3% iki 28% pagal kitų autorių duomenis.Medienoje esančios laisvosios drėgmės kiekis gali būti labai įvairus.Jis priklauso visų pirma nuo rūšies (nuo to kiek medienoje yra tuštumų ) ir nuo klimatinių bei medienos laikymo sąlygų.Paprastai skiriami šie medienos drėgnumo laipsniai:

įmirkusi, ilgai išbuvusi vandenyje drėgnis per- 100%

šviežiai nukirsta                                               - 50 -100%

šlapia                                                                   -30 -50%

drėgna                                                                 -20 -30%

orasausė                                                            -15 -20%

kambario sausumo                                            -8 -12%

visiškai sausa                                                   - apie 0%

Gamyboje,be to vartojamos dar trys sąvokos medienos drėgnumui nurodyti:transportinis drėgnis ( 20 -22 % ),eksplotacinis drėgnis ( medienos gaminio drėgnumas eksplotacijos metu ),gamybinis drėgnis ( jis parastai būna 1 – 2 procentais mažesnis už eksplotacinį ).

Eksplotacinis kai kurių medienos gaminių drėgnis:

Parengta pagal, Č.Jakimavičiaus ,,Medienotyra''