Drėgmės pasiskirstymas ir kitimas augančiame medyje

Augančiame medyje drėgmė pasiskirščiusi nevienodai ir skerspjūvyje,ir pagal aukštį.

Daugiausia drėgmės yra kamieno apačioje.

Vidurinėje kamieno dalyje drėgmės mažiau,o einant į viršų,jos padaugėja.

Spygliuočių balana yra 3- 3,5 karto drėgnesnė už branduolį (pvz., pušies branduolio w =  35% ,  o balanos w = 100- 125%.

Lapuočių medienoje drėgmė kamieno skerspjūvyje pasiskirščiusi daugmaž vienodai.

Vienų rūšių mediena drėgniausia būna pavasarį (beržo – gegužės mėn.) kitų rudenį ar žiemą (  pušies– gruodžio mėn..,eglės- vasario mėn.).

Drėgmės maksimumas  dažniausia būna lapkričio – vasario mėnesiais,minimumas liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

Skirtumas tarp maksimumo ir minimumo svyruoja nuo 20 iki 50% .

Tačiau spygliuočių (pušies,eglės )kinta tik balanos drėgnumas (dėl laisvosios drėgmės padidėjimo arba sumažėjimo ),todėl nukritimo laikas viso medžio drėgnumui didelės reikšmės neturi.

Augančio medžio medienos drėgnumas kinta ir per parą,pvz;eglės balanos drėgnis rytą yra 186% ,o dieną- 132%,vakare - 150% .

Praktiniams skaičiavimams galima imti tokį ką tik nukirsto medžio medienos vidutinį drėgnį.

Parengta pagal, Č.Jakimavičiaus ,,Medienotyra''